2024-04-14

Naujienos

<< atgalVieno socialinio dialogo istorija

2011-05-02

Apie susikomplikavusį socialinį dialogą bendrovėje „G4S Lietuva“ išsamiai rašoma naujajame laikraščio „Lietuvos profsąjungos“ numeryje.

Uždaroji akcinė bendrovė „G4S Lietuva“ – tai pasaulyje didžiausios kompanijos, teikiančios saugos sprendimus, padalinys Lietuvoje, - teigiama įmonės tinklalapyje.

Profesinė sąjunga tuo metu dar „Falck Security“ besivadinančioje bendrovėje įsteigta 2004 m., o 2007 m. pasirašyta kolektyvinė sutartis. Įmonė buvo pateikiama kaip sėkmingo socialinio dialogo pavyzdys kitoms saugos bendrovėms. Tačiau 2009 m. pradžioje profesinės sąjungos ir bendrovės vadovų santykiai pradėjo trikti. Tuometinis profsąjungos pirmininkas Ridas Pagrandis viešai teigė, jog derybos tik imituojamos, o visi ženklai rodo, jog vadovybė sumanė susidoroti su profsąjunga. Tuo laikotarpiu iš darbo buvo atleistas ir Vilniaus skyriaus pirmininkas Pavelas Voronovičius.

Šiuo metu susidorojimas su profsąjungininkais įgavo pagreitį, - jiems jau atvirai grasinama, jog gaus drausminių nuobaudų, jei neišstos iš profsąjungos. Ir ne tik grasinama. Nepasidavę spaudimui ir likę profsąjungos nariais darbuotojai patiria didelį stresą, nes yra nuolat sekami, kontroliuojami ir už mažiausius prasižengimus metami iš darbo. Darbdavių projektas kol kas sėkmingas: iš 800 profsąjungos narių liko vos keli šimtai, - lieka tik patys drąsiausi ir atkakliausi.

Tuo tarpu darbdavio atstovai kategoriškai neigia darą spaudimą profsąjungininkams ir savo ruožtu pažeria priekaištų profsąjungai.

Beveik nuo pat įkūrimo profesinei sąjungai vadovavęs, bet pernai gruodį iš pareigų atsistatydinęs R.Pagrandis teigia girdėjęs, jog vienas bendrovės vadovas yra pasakęs, esą pigiau yra sunaikinti profesinę sąjungą, negu su ja derėtis. „Čia požiūrio reikalas: vienas vadovas mano, kad su darbuotojais reikia derėtis, reikia bendrauti, nes jie yra jo bendradarbiai. Jeigu darbuotojai bus patenkinti, tai ir darbo kokybė bus geresnė. Deja, yra ir tokių vadovų, kurie įsivaizduoja, jog tai, ko nesumokės darbuotojams, liks pačiam, todėl ir bendravimas su profsąjunga jam atrodo grynas nuostolis“, - sako profsąjungininkas. Kaip tik dėl tokių vadovų kolektyvuose tvyro didžiulė įtampa, yra smarkiai kritusi darbo kokybė, darbuotojai dirba „sukandę dantis“. Juolab kad ir atlyginimai – nedideli. O kaip augs, jei bendrovėje neįmanomos jokios derybos, manipuliuojama įvairias žodiniais susitarimais, kuriuos paskui lengva paneigti?

Bandymus palaužti profsąjungos lyderį ne kartą savo paties kailiu yra patyręs ir pats R.Pagrandis, dalyvavęs ne viename teismo procese. Persekiojimas tęsiasi ir palikus profsąjungos vadovo postą. Štai ir dabar „G4S“ yra iškėlusi ieškinį profesinei sąjungai, nesutikusiai skirti drausminę nuobaudą R.Pagrandžiui. Šis įsitikinęs, jog byla yra sufabrikuota, o tai galinčius įrodanti faktus bendrovė slepianti.

Tokias ir panašias bylas inicijuoti bendrovei nėra labai sunku, nes profsąjungos nariams ir ne nariams yra sudaromos skirtingos darbo sąlygos. Už tokius pačius, o ir gerokai šiurkštesnius pažeidimus, pasak profsąjungininko, nepriklausantieji darbuotojų organizacijai negauna net įspėjimų.

Nusižengimas ir bausmė

Apie tai, kad profsąjungos nariams atvirai grasinama nuobaudomis, jei nenutrauks narystės, ne iš vieno darbuotojo teigia girdėjęs bendrovės „G4S Lietuva“ Vilniaus skyriaus pirmininkas P.Voronovičius. Tiesa, prieš pateikdami tokį „pasiūlymą“ vadovai pasitikrina, ar darbuotojas neturi įrašymo technikos. Kiek geranoriškesni viršininkai tiesiog įspėja savo pavaldinius, jog aukštesnei val džiai esą nepatinka profsąjunga, tad pagalvokite, ar apsimoka būti jos nariu. P.Voronovičius neslepia, jog tokį bendravimo toną užduoda bendrovės Vilniaus padalinio vadovas Svajūnas Palumeckas.

Pats vilniečių profsąjungos pirmininkas prieš dvejus metus perėjo visą teismų mėsmalę. Už, jo paties nuomone, nedidelį prasižengimą vienuolika metų apsauginiu dirbančiam P.Voronovičiui buvo skirta aukščiausia nuobauda – atleidimas iš darbo. Profesinė sąjunga pirmos instancijos teisme bylą laimėjo ir buvo gana optimistiškai nusiteikusi darbdaviui apskundus nuosprendį. Deja, apsiriko. Antros instancijos teismas, per 45 min. išnagrinėjęs bylą, pasak Pavelo, nepasivarginęs iki galo išklausyti jo versijos, netikėtai priėmė sprendimą, nepalankų darbuotojui. Trečios instancijos teismas (kadangi nereikia nagrinėti, ar teisingai pritaikytas vienas ar kitas teisės aktas) apeliaciją atmetė.

Inkriminuoti nusižengimus saugos įmonėje pakankami paprasta, nes labai didelis vaidmuo čia tenka vadinamajam žmogiškajam faktoriui. Nebūtų pikta, jei sąlygos būtų taikomos vienodai visiems darbuotojams. „Net ir už pravaikštas nebuvo skiriama tokia griežta nuobauda kaip man,- prisimena pašnekovas. – Buvo ir tokių atvejų, kai „pripūtus“ į alkotesterį darbuotojas buvo siunčiamas namo, tačiau už tai jo neatleisdavo“.

Situacija turės pasikeisti

Vadovybės taktika susidoroti su profsąjungos pirmininku pasiteisino – iš profsąjungos Vilniaus padalinyje išstojo bene 90 proc. darbuotojų. Tiesa, maždaug pusė jų pasirenka Saugos darbuotojų profesinę sąjungą, kurioje galima slapta narystė. Jai dabar pirmininkauja P.Voronovičius.

Jis, nors ir likęs „G4S“ Vilniaus skyriaus vadovu, prie reikalų bendrovėje neprileidžiamas, darbdavio atstovai nemato reikalo su darbuotojų atstovu ką nors derinti. Tiesa, neatstumia, kai šis parodo iniciatyvą susitikti, tačiau kalbos ir palieka kalbomis.

Pavyzdžiui, yra sukuriamos tokios taisyklės, kurių laikymasis iš principo trukdo atlikti tiesioginį darbą. „Tarkim, inkasavimo darbuotas neturi teisės skambinti klientams, tačiau jis priverstas tai daryti, kitaip - negalės iš kliento paimti pinigų“, - pasakoja Pavelas. Tokios taisyklės leidžia lengvai „pagauti“ tuos, kuriuos reikia, ir „nepastebėti“ tų, kurie netrukdo vadovams gyventi. Profesinei sąjungai kreipusis į administraciją, kad tokia kolizija būtų ištaisyta, tiesiog atsakoma – „sutvarkysim“.

P.Voronovičius neabejoja, kad situacija turės pasikeisti, nes įtampa kolektyve yra didžiulė, ir kada žmonėms truks kantrybė, tai tik laiko klausimas. Juo labiau kad pasikeis ir ekonominė situacija, kai darbdaviai nebegalės darbuotojų šantažuoti atleidimu iš darbo, nes bus vis sunkiau rasti tinkamų tokiam darbui žmonių.

Prisikabinti labai lengva

Visai dar šviežias „G4S“ vadovų negarbingo elgesio „produktas“: vos daugiau nei prieš mėnesį iš darbo atleistas bankomato operatorius Robertas Masterbrockis. Prieš penkerius metus pradėjęs karjerą bendrovėje, bene po pustrečių metų jis tapo profsąjungos nariu. „Maždaug nuo tada ir prasidėjo visos nesąmonės, - prisimena pašnekovas. – Jeigu dar pradžioje nebuvo grubaus spaudimo, tai į pabaigą vadovai surado tinkamą nišą – manipuliavimą drausminėmis nuobaudomis“. Jis teigia, jog tiesioginio pasiūlymo išstoti iš profsąjungos negavęs, tačiau kolektyve visi žino, jog Vilniaus padalinio vadovas apie profsąjungą atsiliepia tik su panieka, esą jeigu jos nebūtų, gyvenimas būtų daug paprastesnis. Regionų vadovai turi didelę veikimo laisvę, o ar generalinis bendrovės direktorius nežino, ar nenori žinoti apie realią situaciją, R.Masterbrockis nesiima spręsti.

Pradėjus Vilniuje taikyti nuobaudų skyrimo sistemą, iki šiol buvęs geru darbuotoju, Robertas tapo „medžiojamuoju“. „Mūsų darbas yra specifinis ir, norint rasti, prie ko prisikabinti, tai padaryti labai lengva. Juolab kad tik viršininkas nusprendžia, ar taikys kokią nuobaudą ar ne. Gaila, kad pradžioj užsimoję taip tramdyti profsąjungininkus, dabar, matyt, vengdami būti apkaltinti diskriminacija, vadovai panašius metodus taiko ir likusiems darbuotojams“, - sako dabar jau buvęs „G4S“ darbuotojas. Pasak jo, profsąjungos advokatas dabar gilinasi į pastarojo atleidimo iš darbo niuansus ir, greičiausiai, bus dar vienas teisminis ginčas. Juolab kad skirta tokia griežta nuobauda yra neadekvati padarytam nusižengimui, o ir nepaprašyta profsąjungos sutikimo, nes R.Masterbrockis yra renkamojo jos organo narys.

Nepatinka tiems, kas „viršuje“

Dar kompanijoje „G4S Lietuva“ tebedirbantis, tačiau bene pirmasis vadovų taikinyje – Romualdas Bajarovičius sako, kol kas neketinąs pasiduoti. Inkasatoriumi bendrovėje nuo 2004 metų dirbantis vyras, prieš metus tapęs profsąjungos nariu, dabar „gaudomas“ visais įmanomais būdais. „Aš jau taip stengiuosi gerai atlikti savo darbą, bet vis tiek bandoma rasti, kas yra blogai, - teigia R.Bajarovičius. - Blogiausia, kad kiti už piktybinius prasižengimus nėra baudžiami, o čia...“. Jį už vieną nusižengimą darbdavys yra apskundęs teismui.

Tai turėtų būti pavyzdys kitiems, dar profsąjungos nepalikusiems darbuotojams. Pasak profsąjungininko, Vilniaus regiono vadovas S.Palumeckas ir jo pavaldiniai tiesiog kalbina dar likusius profsąjungoje iš jos išstoti, esą tiems, kas „viršuje“, tai nepatinka. Labai daug žmonių nusprendė nerizikuoti, o mūsų pašnekovas sakė nepasiduosiantis. „Aš nebijau. - sako R.Bajarovičius. - Inkasatoriumi pradėjau dirbti dar 1985 m., mano dabartinių viršininkų tada dar ir kvapo nebuvo. Nenoriu pasiduoti, nenoriu žemintis. Eisiu iki galo, žiūrėsim, kuo baigsis. Aš juk nenoriu nieko blogo“, - tvirtina jis. 

Sektoriuje daug „šešėlio“

Pirmininkavimą „G4S“ darbuotojų profesinei sąjungai perėmęs Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas sako, jog didžiausios pasaulyje saugos kompanijos „G4S“ Europos darbo taryboje dar prieš metus yra sakęs, kad Vilniaus praktika neišvengiamai išplis po visą Lietuvą ir po kitas šalis, turinčias dar negilias darbuotojų atstovavimo tradicijas. „Taip ir atsitiko. Tiesa, vienu metu lyg ir buvo akcininkų duotas ženklas profsąjungos taip nespausti, tačiau po neilgos pertraukos viskas atsinaujino dar aršiau“, - pasakoja A.Posochovas. Maža to, ieškoma visokių būdų profsąjungą sužlugdyti ir finansiškai: ji įveliama į teismus, laužomi iki šiol galioję finansiniai įsipareigojimai. Štai ir visai neseniai ši dėl bendrovės administracijos kaltės prarado pinigus, išleistus už bilietą į „G4S“ Europos darbo tarybos posėdį vykstančiam Lietuvos bendrovės darbuotojų atstovui.

Kad ir kaip būtų gaila, profsąjungos nepageidaujamos visame apsaugos sektoriuje. „Mano nuomone todėl, kad čia yra labai daug šešėlinės ekonomikos apraiškų, - mano pirmininkas. – Jeigu kas nors rimčiau pasidomėtų, kokius darbo įkainius viešųjų pirkimų konkursuose siūlo saugos bendrovės, suprastų, jog už tokias sumas neįmanoma išlaikyti darbuotojų. Vadinasi, galim daryti prielaidą, jog valstybė vienu ar kitu būdu yra apgaudinėjama, o kontroliuojančios institucijos arba nenori, arba negali to pamatyti. Už tą patį nusižengimą, padarytą kelis kartus, Valstybinė darbo inspekcija skiria tik įspėjimą, o jeigu pribręstama ir baudoms, tai jos labai mažos, neadekvačios pažeidimams“.

Eis lenkų pavyzdžiu?

A.Posochovas sutinka, jog šiame ūkio segmente konkurencija yra didžiulė, Lietuvoje veikia apie 200 tokio tipo įmonių. „G4S Lietuva“, saugodama gerą vardą pasaulyje, profesinę sąjungą kurį laiką dar pakentė, tačiau, pasirodo, tik dėl akių.  Juk tikra ir stipri profsąjunga tuoj pradės reikalauti teisingų atlyginimų, kad būtų laikomasi visų įstatymų, o tai esą mažina konkurencingumą, nes konkurentai gali su savo darbuotojais elgtis kaip tinkami.

Pirmininkas pripažįsta, jog profsąjunga taip pat yra padariusi klaidų, tačiau iš jų pasimokiusi. Šiuo metu profsąjungos taryba svarsto, ar nenutraukti kolektyvinių derybų, nes jos tėra imitacija. Be to, galbūt bus nutarta atsisakyti tvirtinti įvairius vidaus dokumentus, pradėti darbo ginčą. A.Posochovas prisimenąs ir lenkų kolegų patirtį, kuri buvusi labai panaši: „Ko tik jie nedarė – rašė akcininkams, tarptautinėms institucijoms, tačiau tik protestai padėjo situaciją pakeisti“. Lenkų profsąjunga surengė ne vieną savaitę trukusią akciją prie vieno iš bendrovės klientų – Švedijos koncerno „Ikea“ prekybos centrų ir nesitraukė tol, kol nepasiekė tikslo. „Manau, kad pribrendo reikalas ir Lietuvoje „G4S“ klientams pasakyti, jog jų turtas nėra saugus, nes bendrovės elgesys su darbuotojais tiesiogiai  atsiliepia jų darbo kokybei“, - ryžtingai nusiteikęs A.Posochovas.

Pradėjo daryti tvarką

Norėdama išklausyti ir darbdavio atstovų nuomonę, kreipiausi į daugiausiai profsąjungininkų minėtą „G4S Lietuva“ Vilniaus regiono pirmininką S.Palumecką. Iš pradžių į skambutį reagavęs gana neigiamai, esą profsąjungos jau pakankamai jį ir jo kolegas apjuodinusios, S.Palumeckas profsąjungų laikraščio redaktorę vis dėlto pakvietė susitikti. Su S.Palumecku ir Vilniaus regiono Fizinės ir techninės apsaugos skyriaus vadovu Vidu Žėku kalbėjomės „G4S Lietuva“ būstinėje.

Abu vadovai prisiminė profesinės sąjungos bendrovėje ištakas. Pasak S.Palumecko, profsąjungos atsiradimas turėjo paskatinti socialinį dialogą, palengvinti sektoriuje konkurencinę kovą. V.Žėko teigimu, jis pats raginęs darbuotojus tapti profsąjungos nariais. „Daugumą suvarėme per prievartą, primygtinai reikalavome, kad jie įstotų“, - atviravo jis. Tačiau abu pašnekovai kategoriškai paneigė, jog buvo ketinama įkurti darbdaviams palankią „kišeninę“ profsąjungą. Esą tikslas buvęs profsąjungų „virusą“ paskleisti visame sektoriuje. Deja, nepaisant visų užuomazgų, kitose kompanijose organizacijų neįsikūrė.

Pasak S.Palumecko, tada profsąjunga esą pradėjo „daryti tvarką čia“: „Na, ir prasidėjo tokie reikalavimai: atlyginimus pakelti 50 proc. Kai jų paklausėme, kuo remiantis jūs to reikalaujate, jie sako – gerai, užteks 30 proc. Tada pradėjome daryti rinkos tyrimus ir pamatėme, kad mes mokame 30-50 proc. didesnius atlyginimus nei kitos sektoriaus bendrovės. Kai mes pabandėme tai sakyti profsąjungos lyderiams, šie pasakė, jog tai jiems neįdomu“.

Domisi profsąjungos finansais

Vilniaus regiono vadovas sako, jog daug ką reguliuoja rinka, o bendrovės subalansuotą situaciją parodo ir tai, kad joje nėra didelės darbuotojų kaitos, atlyginimai didesni nei kitur, mokami laiku.

Jis patvirtina, jog saugos sektoriuje klesti šešėlinė ekonomika, o kontroliuojančios institucijos, deja, net ir matydamos situaciją tų įmonių neliečia, kad tik nebūtų bankrotų. Taip susidarančios nevienodos konkurencijos sąlygos, o čia dar profsąjunga su savo reikalavimais!

Be to, pasak S.Palumecko, darbuotojai pradėjo per daug pabrėžti savo teises: „prasidėjo tokia destrukcija – to nedarysiu, man nepriklauso“. Jam antrina V.Žėkas: „Priėjome iki tokio absurdo, jog į instrukcijas įrašome, kad darbe negalima gerti, miegoti“...

Iš principo prieš profsąjungą S.Palumeckas sakosi nesąs nusiteikęs, tačiau problemų atsirandą dėl jos lyderių. Ir narių taip pat mažėja neva dėl to, jog jie pamatę, kad profsąjunga nieko gero nėra jiems padariusi. Maža to, darbdavių atstovai teigė turį informacijos, jog galimai yra iššvaistytos profesinės sąjungos lėšos, dėl ko ištuštėjusi ir organizacijos sąskaita. Apie tai sužinoję nariai neva masiškai pradėjo palikti profsąjungą. Nors ir sutinkdami su priminimu, jog profsąjungos vidaus reikalai, tarp jų - ir finansiniai, neprivalo rūpėti darbdaviui, abu vadovai pokalbio metu nuolat prie šios temos grįždavo.

Kad darę darbuotojams spaudimą išstoti iš organizacijos, pašnekovai kategoriškai neigia. Maža to, jie įsitikinę, jog profsąjungos priedangos ieško kaip tik tie, kurie padaro nusižengimų, o ši esą ir ginanti tokius, - net ir šiurkščių pažeidimų padariusius ar atsisakiusius atlikti tiesioginį darbą.

Vilniaus regiono vadovas sako sutikęs vieną gerą profsąjungos lyderį, su kuriuo esą buvo įmanoma kalbėtis ir susitarti. Tai – Rimantas Diržius iš Marijampolės, „G4S Lietuva“ darbuotojų profsąjungos pirmininku buvęs po R.Pagrandžio atsistatydinimo. Anot S.Palumecko, jau buvo atsiradusi viltis, kad dialogas įmanomas, bet, deja, jis pirmininku pabuvęs tik tris mėnesius.

Deja, darbai skiriasi nuo kalbų

Tuo tarpu pats R.Diržius apie bendravimą su darbdavių atstovais nėra tokios geros nuomonės: „Tarsi kalbamės gražiai, bet - praeina pora dienų ir paaiškėja, kad jų veiksmai kitokie nei buvome susitarę. Žodžiu, kalbos nuo darbų labai skiriasi“. Tokia situacija pradėjo komplikuoti santykius su kolegomis: „pradėjau jausti vyrų spaudimą. Tu, sako, susitari vienaip, bet įvyksta visai kitaip“.

R.Diržius, prieš tai vadovavęs Marijampolės skyriaus profsąjungai, sako tikįs, kad bet kokiose situacijose galima susitarti. „Valstybės susitaria ir karus nutraukia, o čia dvi organizacijos negalės civilizuotai derėtis“, - stebisi jis. Tačiau kai viena pusė elgiasi negarbingai ir vykstant deryboms toliau kariauja, - susitarti neįmanoma. „Derybų komisijoje su vienais profsąjungos nariais yra deramasi, o prieš kitus – kariaujama. Bet mes juk vieni kitus pažįstame, pasikalbame, išaiškėja, kas ir kaip“, - dėsto pašnekovas.

Jo teigimu, vadovai į darbo tvarkos taisykles, į kolektyvinę sutartį nori įtraukti tokius punktus, kad darbuotojas atsidurtų „beveik kaip baudžiavoj“: dėl kiekvieno menkniekio jį būtų galima pašalinti iš darbo. „Bet kas nors juk turi rūpintis, kad darbuotojai nebūtų vergais“, - pastebi R.Diržius.

Matydami, jog esant tokiam vadovų spaudimui pirmininkauti profsąjungai toje pačioje bendrovėje dirbančiam žmogui yra per daug sudėtinga, profsąjungos nariai nusprendė, kad organizacijai turi vadovauti „neutralus“ žmogus. Taip „G4S Lietuva“ darbuotojų profsąjungos pirmininku tapo šakinės – Paslaugų sferos profesinės sąjungos pirmininkas A.Posochovas.

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen

"Lietuvos profsąjungos" 2011 Nr. 4

<< atgal