2024-04-17Naujienos
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
<< atgalSportą nuo dugno bandys pakelti profsąjunga
2011-04-14
Balandžio 14 d. įvyko Trenerių profesinės sąjungos surengta spaudos konferenciją, kurioje vos prieš dvi savaites įsteigtos organizacijos vadovai žurnalistams prisistatė patys ir pristatė sporto sektoriaus problemas.
Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas pradėdamas konferenciją teigė, jog sportininkais ir treneriais Lietuvoje niekas nesirūpina, ką išduota ir tokie faktai, kai perspektyvūs sportininkai palieka šalį.
Trenerių profesinės sąjungos pirmininkas Kastytis Pavilonis papasakojo kaip funkcionuos profsąjunga, kokias problemas kels ir bandys spręsti. Pasak jo, organizacijoje kuriami įvairūs komitetai: olimpinių, neolimpinių sporto šakų, sportas visiems, sporto sferos aptarnavimo ir kt.
Profsąjunga, nors dar labai jauna, jau turi išsirinkusi valdymo organus, sukūrusi darbo planą, aiškiai identifikuoja problemas ir kartu su atitinkamomis institucijomis ketina jas išspręsti.
O problemų išties daug. Profsąjungos pirmininko teigimu, sportininkas dabar yra pakabintas ore: jis turi daug pareigų, bet neturi teisių. Anot trenerio, būtina įteisinti sportininko profesiją, kas išspręstų daugelį problemų: atlyginimų, socialinių garantijų, stažo, pensijų ir pan.
Trenerių gyvenime taip pat daug neteisybės: ydingas darbo krūvio nustatymo modelis, kategorijų skyrimo sistema neskatina trenerių gerai dirbti, ieškoti talentingų vaikų. Atlyginimą moka savivaldybės, o jų tarifikavimą tvirtina federacijos, kurios yra visuomeninės organizacijos, - toliau vardijo K.Pavilonis.
Profsąjungos vicepirmininkas Laimas Dieninis pabrėžė, jog organizacija sukurta ne konfliktuoti ar kelti nepagrįstus reikalavimus, o dirbti konstruktyviai ir dalyvauti gaivinant sporto sektorių, nes čia jau yra pasiektas dugnas. Jis teigė, jog profsąjunga neatsirado iš niekur, paskiri žmonės dirbo jau seniau, dalyvaudavo Vilniaus miesto savivaldybei sprendžiant su sportu susijusius klausimus, kol galiausiai atsirado poreikis įsteigti juridinį asmenį.
Trenerių profesinės sąjungos tarybos pirmininkas Dainius Virbickas informavo, jog pradedami kurti atstovybės regionuose ir bus siekiama, kad jos būtų pakankamai savarankiškos.
Nuo 1977 m. lengvosios atletikos treneriu dirbantis Kęstutis Šapka sakė, jog visos problemos kyla dėl pinigų stygiaus. Tarybiniais metais sukurta sistema pasiteisino (1990 m., anot jo, buvo sporto aukso amžius), tačiau jai išlaikyti reikalingos lėšos ir geras požiūris į vaikų auklėjimą, - kalbėjo treneris. Sporto departamento vadovai, pasak jo, keičiasi sulig kiekviena nauja valdžia, o sporto politikoje būtinas tęstinumas. Kad gautum valstybės paramą, pirmiausia turi tapti Europos čempionu. Čia tas pats, kas pasakymas: jūs išmokite plaukti, o tada gal ir vandens nupirksim, - šmaikštavo K.Šapka. Jo teigimu, žmogiškųjų išteklių pakanka, tik sistemą reikia padaryti daug skaidresnę, o visuomeninės organizacijos kaip tik ir turėtų ją kontroliuoti.
Jam pritarė ir K.Pavilonis teigdamas, jog rezervų sistemoje galima rasti, juolab kad į balą yra išmetama daug pinigų.
L.Dieninis, anot jo, išauginęs du čempionus, teigė, jog jau net ir krepšinis Lietuvoje tampa prabanga. Sporte mėsmalė, - sakė jis ir patikino, jog vaiko gabumai tai dar ne viskas. Jei jis neturės galinčių jį paremti tėvų ar kitų rėmėjų, jis nieko nepasieks. Pirmiausia, anot L.Dieninio, reikia susėsti visų su sportu susijusių institucijų atstovams už stalo ir nuspręsti, ar Lietuvai reikalingas sportas ar ne.
K.Šapka pridūrė, kad būtina nubrėžti ribą, kas yra laikomas sportininku ir gali pretenduoti į valstybės paramą. Komercinis sportas turi išsilaikyti savarankiškai.
Baigdamas spaudos konferenciją Trenerių profesinės sąjungos pirmininkas įspėjo, jog bus stebimi visi politikai, jų darbai sporto labui, o sporto bendruomenė bus informuojama apie partijų atstovus, nusipelnusius ar pakenkusius sportui.
